šiurpus

šiurpus
šiurpùs, -ì adj. (4) Š, , NdŽ, FrnW995, , J.Jabl(Grš), K.Būg(Jnš, Ds); Rtr 1. I, Užv, Kv, Trg, Snt, Mrj, Skr, Lg, , Vb keliantis šiurpą, šaltas, šiaurus: Šiurpi žiema J.Balč. Rudens vėjai yra šiurpūs Erž. Šiurpì diena – taip sukembau Krž. Saulė jau šildo, bet vėjas dar šiurpus Klm. Į vakarą pradėjo daryties šiurpì Dr. Rytmetį šiurpì tokia Krž. Šiurpùs toks rudens vėjis Šv. Mirties pakirstas jis nebejaus nei šalčio, nei šiurpaus drėgnumo J.Bil. Mercas (kovo mėnuo) prasideda su šiurpum oru prš.
šiurpù n. , šiur̃pu Dg: Šiurpù, lyg į šaltą vandenį lįstum! NdŽ. Lauke buvo šalta, nejauku, šiurpu ir ūkanota J.Jabl. Ma[n] tei kaži ko lyg šiur̃pu, kad tik n'imčiau sirgt [p]Jrb. Šiurpu šiandie Skr. Bevažiuojant teip šiurpu pasidarė Šmk. Šiurpù atsirados Kin. Šiurpu būdavo į šaltą patalynę lįsti . šiur̃piai adv. , NdŽ, šiurpiaĩ : Šiurpiai perėjo šaltis per visą kūną .
2. keliantis baimę, pasibaisėjimą, kraupus, klaikus: Šiurpùs likimas NdŽ. Šiurpì vieta NdŽ. Šiurpì tiesa NdŽ. Papasakosiu šiur̃pią pasaką Ll. Prikaustyta prie uolos Andromeda laukė šiurpaus galo P.Slavėn. Liepsnoms mažėjant, didžiuliai gluosniai darėsi vis juodesni, šiurpesni J.Gruš. Koks šiurpus vaizdas! . Stojo šiurpi tyla . Onikė klausės šiurpios ligonės kalbos . Juokas buvo šiurpus, negeras . Šiurpi baimė užgulė sielą .
šiurpù n. NdŽ, , Mrj, Škn, šiur̃pu; Vd: Savo balso klausytis iš pradžių buvo šiur̃pu (apie magnetofoną) Bb. Man šiurpù žiūrėt, kaip jin kelia tuos maišus Sk. Šiurpù buvo vienam eit pro kapus apie vidunaktį Ds. Kartais net šiurpu būdavo pagalvojus, kad tas visų taip gerbiamas žmogus toks vienišas J.Paukš. O šiurpiausia – barkštelėjo durys . šiur̃piai adv.: Aš vis dėlto niekad nebuvau taip šaltai, aiškiai, šiurpiai pajutęs, kad mirtis arti A.Vencl. Jos akys buvo sausos ir šiurpiai ramios J.Avyž.
3. kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus, pasišiaušęs: Nutarkavojau [nagą], buvo labai šiurpùs, daba apgijo Bsg. Guli kietoj, šiurpia, stora paklode užtiestoj lovoj J.Marc.prk. šiurkštus, nemandagus, atžarus, piktas: Tu nebūk tokia šiurpì su juo Sk. 4. nemalonus klausai, šaižus, raižus (apie garsą): Šiurpùs balsas NdŽ.
šiur̃piai adv.: Šiur̃piai sukriokė garlaivis NdŽ. Ir vežimas taip šiurpiai gargžda J.Gruš. Stiklo šukės šiurpiai džeržgėjo po kojom J.Dov.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • šiurpus — šiurpùs, šiurpi̇̀ bdv. Šiur̃pūs vėjai láužė mẽdžių šakàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • šiurpi — šiurpùs, šiurpi̇̀ bdv. Šiur̃pūs vėjai láužė mẽdžių šakàs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • klaikas — klai̇̃kas dkt. Manè àpėmė šiurpùs klai̇̃kas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • anokus — anokùs, ì adj. (4) baisus, šiurpus, klaikus: Jų pirkia labai anokì Trgn. ^ Anokùs vėžys – uodegoj akys (sako išjuokdami silpną žmogų) Lkm. anokù n.: Naktį vienamui anokù Lkm. Vienam paslikus namuos anokù (nuobodu, nejauku) Dkšt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšiaurus — atšiaurus, i adj. (1) Grg, atšiaurùs, ì (4) 1. kuris šiaurės pobūdžio, šaltas, šiurpus: Kamčiatkos gamta atšiauri ir nesvetinga rš. Šiauriniai vėjai yra atšiaurūs rš. 2. Slnt šiurkštus, nemandagus, nesukalbamas, priešingas: Koks tas mūsų vaikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšiūžus — atšiūžus, i adj. (1) 1. bjaurus, šlykštus: Rupūžės labai atšiūžios Svn. Atšiūžus kaip velnias Svn. atšiūžu n. Slm: Aš vabalo negaliu paimti rankon – tuoj darosi atšiūžu Kp. Atšiūžu valgyt jos virtą – toki suskretus Ppl. Visas susikruvinęs, net… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baisulingas — baisulìngas, a adj. (1) baisus, šiurpus: Baisulingi žmonės pasirodė rš. Bijojo, kad anie baisulingieji, širdį tirpinantieji reginiai nepasikartotų LzP …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baisumas — baisùmas sm. (2) 1. DP122, 151, Všn → baisus: 1. Einant per mišką, ima baisùmas Pn. Baisùmai jūsų ligonio – visas ištinęs, išputęs, matyt, tuoj mirs Kp. Pradžia išminties est baisumas Dievo Mž459. 2. Koks baisùmas to oro – ir sninga, ir lyna… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykas — 3 ×dỹkas, à (sl.) adj. (4) 1. SD51 laukinis, nekultivuotas: Dykì obuolukai Lp. Dỹkos grūšios – tai girinės Lzd. Dỹkos kiaulės po miškus lakioja Lp. Neark per giliai: išversi dỹką žemę Smn. | Dykù balsu rėkia, neprisitaiko prie kitų Mrj. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klaikus — klaikùs, ì adj. (4) DŽ baisus, baugus, nejaukus: Kartais balsas [perkūnijos] tęsėsi toks šiurpus, ilgas ir klaikus P.Cvir. Jis jautė gyvenimą – klaikų, bėgantį, negailestingą P.Cvir. Koks tą rytą atrodė tavo veidas klaikus! K.Kors. Klaikùs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”